Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2011 m. sausio 4 d., antradienis

[00:01:00] MŪZA: jau dabar.

 Tu norėjai naujo įrašo, aš visada norėjau judėti į priekį. Šūdas, ne visada sulaukdavai naujo įrašo, ir aš nebe įsivaizduoju, kada judu į priekį.
 Naktim, šaltais žiemos vakarais? Ou. Vėl mažutis stabdis. Vėl mažutis neatsakytas klausimas, ar man apskritai patinka žiema. Nes snaigės dar nėra žiema, ir uždegtas židinys, kuris tik kelia jaukumą, bet nesaugo nuo šalčio-žalčio, dar nėra žiema.
  Aš tikiuos, kad šešios minutės mums nepraeina veltui. Jei jau darai pasikartojantį veiksmą.. ar tarp veiksmo-veiksmo nuveiki kažką naudingo, ar tik galvoji, kaip greičiau prastumti laiką sekančio veiksmo - na, beje, tokio pačio, koks jis buvo prieš tai.
  Prieš kokius gerus tris metus pamačiau užrašą ant tilto : " kai kartojame, negalime .. " to man užteko nukreipti savo mintis į kitą sakinį " kai kartojame, negalime judėti į priekį ".
  Parašius šias kelias mintis vėl pagalvojau apie knygyną, ir apie rimtį mano veide rašant eilutes, skaitytas viršuje. Apie knygyną dėl to, kad net dešimt minučių stovėjau su Froido knyga rankose, o Lietuvos Konstitucija jau seniausiai buvo numesta į šalį.
 Ar tikrai aš esu tas, kas manau esanti ?


Na, žinot, to jau per daug. Ji sakė, kad jei klausyčiau leidi gagos, ji su manim nekalbėtų.

Komentarų nėra: