Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2011 m. sausio 22 d., šeštadienis

pakelk rankas, už tuos kurie Jau miega, už kiekvieną  - galbūt jie gyveno ne taip kaip norėjo, Galbūt jie bandė bet jiems nieko neišėjo, Galbūt jie kalbėjo bet jų niekas negirdėjo, galbūt jie prašė bet jiems niekas nepadėjo, tad pakelk už juos rankas, nes galbūt buvai tas, kurio jiems reikėjo.. 
 O žinai, man tai Tavęs reikėjo. Mh, Tavo kvapo, žvilgsnio ir rankų. Ir dabar, kai žemė šalta tokia, angelai nebeprisikels; Tu žinojai, kad nebeprisikels. Kažkur kitur, kitu laiku, metų laiku. Mes atgausim tą lengvumą. Kilsim raudonais balionais į viršų, pripildytais sudaužytos širdies kuždesio. Bet dabar. Sunku kalbėti, kai žinau, kad negirdi. Niekada neišgirsi. Aleliuja, švelniais balsais dainuosim, aleliuja... Užgesinau žvakes savo viduje. Nieko Tau nepasakiau.  Kapinėse stoja tyla. Žvėriška tyla, kuri pereina per tavo širdį. Spengianti, nusinešanti visus jausmus, paliekanti tik gilų randą akyse. Išraižytai. Įvairiausiais ornamentais prisimenu Tavo judesius. Žodžius. Vaizdas bėga man pro akis, lyg smėlis byra tarp pirštų. O aš kupina skausmo tik pabyru vyšnių ir alyvuogių kauliukais.Tik nusibraukiu vėją nuo blakstienų. Bijau nepamiršti. Bijau nepamiršti, bijau prarasti .. Bijau suprasti, kad praradau. V ei de įd rėk stas il ge sys. Ir ran kos eil inį kar tą dr eba T av e p am ač ius.
 Nebežinau, ar ištversiu, ugnikalnių išsiveržimus. Tavęs žemėje nebėra.

Komentarų nėra: