Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2011 m. sausio 5 d., trečiadienis

Žinot tokį jausmą, kai žmogus, kuriuo pasitikėjai, kurį mylėjai, kurį gerbei, kurį saugojai, kuriuo tikėjai padaro veiksmą, kuris tave taip išmuša iš vėžių, kad tik sėdi išsižiojęs, ir nebežinai ką daryti?

 Žinot?

Galit nebesivarginti svarstyti, kraipyti galvą, žiūrėti pro langą, į mano akis, ar tylėti. Aš žinau, ir jei jau jūs nežinot, tai būkit laimingi žmonės, net jei dar nenumanot kur einat, ko norit, su kuo ir kada geriau Jums būti. Šis jausmas, turintis paslaptingą pavadinimą ir mintis, yra geras draugas, jei dar nesusitikot.
 Dirbtiniau kalbėti, labiau mechanizuotai elgtis, ar dar bukiau žiūrėti nei šiandien man neįmanoma. Jaučiuos gyvu užmūrytu žmogum.

 Ne, neverkiu. Sėdžiu, klausau muzikos, valgau, pro langą žiūriu. Nieko taip ir nepamačiau, bet užtat į linguojančias ir žibančias nuo sniego šakas matant geriau galvojasi. Tikrai, geriau, net jei manęs kažko paklausęs individas nesulauks atsakymo. Aš nepamiršau nei klausimo, nei minčių tekmės. Tik šiandieną tarsi norėjau pabūti tyliai.

 Taip tyliai tyliai tyliai, kad net negirdi niekas... 
Nuostabu. Išklausiau daug pasakojimų, su laiminga pabaiga, ir nelabai, bet jau gana seniai buvau susidūrusi su klaustuku vietoj širdies. Pati neatsakinėju į klausimą, kas man yra.

 Šiandien kaip ir ta diena, kurios kiti žmonės laukia. Laukiau jos, kažkada ir aš.
Kažkada.. Kaip aš tikiuos, kad kažkada viskas dings. Mano mintys, tik jos bauginančios, tik jos.
Some memories never fade. 
Ir kas tada bus? Klaustukas vietoj manos širdies?
Nebandykit išmatuoti ilgesio, nuoširdumo ir meilės tūrio. Tai per daug sudėtinga, kai formulių dar niekas neatrado.


 if i can be your superman...

Komentarų nėra: