Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2011 m. gegužės 11 d., trečiadienis

Dabar viskas atrodo maždaug taip (įspėju, skaityti reiks daug, bet man atsibodo tai kartoti kiekvienam sutiktam žmogui, tai gal sakau pakelkim akis, ir pasakykim tai visiems vienu metu. čia kaip kokia supista kalba prieš minią):

Ar buvo jums kada taip, kad suvokėt, kad visas gyvenimas eina į pabaigą? Kai dėl kiekvieno kažkokios eilinės žuvėdros klyktelėjimo akys prisipildo ašarų, tenori žiūrėti pro langą ir leisti toms ašaroms lietis, nes kitaip nebeįmanoma? Deja, kiti, pašaliniai žmonės tokį... hm, na, elgesį laiko depresija. Jaučiuosi kaip šuo. Taigi, žiūrėti pro langą kaip ir nebegalima.
Mums visiems liko trys dienos. Deja, kiti tai suprato anksčiau, tada, kai buvo likęs mėnesis, ar du. Aš tai suprasiu... O, ne. Paprastai man, kad kažką suprasčiau, reikia pusmečio, ar kelių metų. Man liko trys dienos, ir aš turiu: pirma. perskaityti istorijos vadovėlį. Antra. Išmokti biologiją. Trečia. Perskaityti fizikos vadovėlį. Ketvirta. Perskaityti chemijos vadovėlį ir papildomą knygą. Penkta. Bandyti ruoštis dar ir baigiamiesiams egzaminams. Šešta. Nupiešti tris piešinius.
Tačiau kadangi aš apsigimęs genijus, tai padarysiu net nemirktelėjusi (cha, juk jūs vis dar tikit?).
Man važiuoja stogas, pusę dienos meldžiuos, kad nustotų skaudėti galvą, gaunu laišką, kuriame parašyta - pasimelsk ir už mane, pasimeldžiu, galva nepraeina, gyvenu puikiai.
O iš tiesų tai taip nežmoniškai graužiuosi dėl visko, kas vyksta. Šalia manęs yra puikūs žmonės, tobuli, nenorėčiau nieko geriau.
Vienintelis mano ramstis, palaikymas, džiaugsmas, meilė, pasaulis, tikėjimas, suvokimas, juokas, šypsena, medžiai, rašymas, pasitikėjimas ir begalė kitų dalykų.
Tenorėjau padėkoti. Už tai, kad esat. Už tai, kad likčiau.
Teliko trys dienos, žinau, greitai skaičiuosiu valandas, gersiu šaltą arbatą, skaitysiu Sofiją, ir rašysiu laiškus.
Nes žinot, vis dėlto, aš DĖJAU. DĖJAU ant to, kas ne mano.

Taigi.
Be jūsų, aš niekas... Meilės mano.

www.debesu.blogspot.com


www.naminiai-arkliukai.blogspot.com


Aš jus dievinu.
Man nebaisu. Ir dar pala, aš jūsų nenumeruoju.
Kad Tu, miela Aušra, suprastum tai iki ryt ryto.
arba.. kito išprotėjimo seanso.

taigi. į Paryžių ateina naktis.

2 komentarai:

Parfum rašė...

Išprotėjimo seansai galėtų kartotis ir dažniau.
Tai turbūt pirma. (oi, turbūt būsiu įsijautus į jūsų ypatingą rašymo stilių, mieloji).
Antra, tai jausčiaus kaip razina, jei nepasireikščiau bent čia. (o, kaip žinia, tai aš razinu nemėgstu).
Tračia (?)(skamba gan dalykiškai, bet ne ne, taip nėra). trečia. tai turbūt verksiu. Nes labai nuostabu, kad visgi mylim mes.
Ačiū Tau, Sesyt. Pasaulis gražus.
P.S: na, o ir šunim būt nėr blogai. ir pro langą juk galima naktim žiūrėt. diena tik išorei. naktis tik vidui.
P.S.P.S: kai kurie šunys gyvena labai jau neblogai. vieną. ne. du tokius pažįstu.
P.S.P.S.P.S: gyvenam tik dabar. tik dabar. da.ba.r.
Ačiū.
Čia. ta pati. kur. kartais būna čia. o kartais. Čia.
Nepamiršk, ką sakiau: egoistas mano, kad kiti tokie patys.
Ačiū tau, ačiū ačiū, Saulyte.

MŪZA. rašė...

Nėra už ką, Sese.
Taip, šuniu būti neblogai, bet šunys nekalba, o aš vis dar neįvaldžiau šito meno, taigi, kaip ir.. Iki šuns toli?
Ačiū ir Tau labai.
Kad esi ir turi kantrybės.
Kad reiškies ir rūpinies.
Ačiū, kad esi tai, kas neapsakoma žodžiais.