Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2015 m. rugpjūčio 15 d., šeštadienis

koplyčia vidurnaktį


Šviesos, žvakės, temstantis oras. Stingdantis rugpjūčio dangus. Laukiniai žvėrys. Rūkas.
Kilometrus iki namų važiavau pusiau be sąmonės. Galvoj skambėjo dainų žodžiai, įžangų eilutės, pro akis bėgo veidai, esantys, prarasti. Tai yra gyvenimo neatsitiktinumas, pats tikriausias.
Protarpiais, kai turėdavau jėgų, atsimerkdavau. Akys lėtai tyrinėjo besisukantį rugpjūčio dangų ir nejučiom prisiminiau laiką, kai dar pažinau tavo veidą. Prieš metus būčiau galėjusi įspausti jį smėlyje. Būčiau galėjusi jį atspindėti savo akyse. Net išsakyti.

Ta pati nakties valanda ir sekundė. Lėtai iškvėpiau orą ir pojūčiai sugrįžo, švarūs, lygūs, neištrinami. Širdies archyvai.
 Praėjo lygiai metai, lygiai-metai, sekundė į sekundę, o aš stoviu koplyčioje pirmą nakties, man šiurpsta oda ir aš atsiveriu iki pačios pavojingiausios ribos.

O kažkada buvo Kalėdos ir tu klausei manęs, ką gražiausio gyvenime esu mačiusi. Sakiau, kad alpes, auštant. Tu sakei, kad tai yra stingdantis rugpjūčio dangus, pilnas žvaigždžių, pilnas gyvenimo, begalybė prieš begalybę. Tada buvo Kalėdos ir aš nemačiau rugpjūčio dangaus. Lygiai prieš metus jis atsivėrė prieš mane vien iš tavo perspektyvos, kitaip ir negalėjo būti. Dabar žiūriu į tą patį dangų, lėtai besisukantį ir sutinku: gal nieko gražesnio pasauly nėra. 

 Žinau, tai galėjo įvykti tik šiąnakt. 
Galėčiau nusivalyti rankas į rasotą žolę ir daugiau jau nieko neliesti.


koplyčia vidurnaktį

5 komentarai:

Anonimiškas rašė...

you have found the magic of August.

Mūza. rašė...

so have you?

Anonimiškas rašė...

In the city I live I can barely see the night sky, I rather admire the faces of the passengers.

Mūza. rašė...

In the city I am going to live there will be no night sky too.

Anonimiškas rašė...

tada naudokis mano patarimu ir pradėk nagrinėti žvaigždžių žemėlapius praeivių veiduose.