Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2015 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

Žinojau, kad šiąnakt ją sutiksiu ir buvau tam pasiruošusi. Ji pavaišino mane cigarete. Kelias sekundes tyrinėjo žvilgsniu, o tada pasakė:
- Aš atpažįstu žmones tik iš jų plaukų. Tu atrodai visiškai kitaip, nei praeitą kartą.
 Aš sutikau, nes juk tikrai, kai paskutinį kartą matėmės, buvau palaidais plaukais ir atrodžiau visiškai kitaip.
 Ji buvo gerokai įkaušusi, bent taip teigė. Stebėjausi, nes nejaugi būnant supermegaturbo girtai galima taip gerai intonuoti? Šnekėjomės apie b.k. paslaptis, man buvo keista, jog ji atsimena kaip elgiausi. Pasakiau, kad apgailestauju, jei ją įžeidžiau, bet vis tiek nelaikau jos geru žmogumi. Ji pasakė, kad mano veiksmai buvo daugiau nei suprantamas elgesys. Aš pasakiau, kad dabar ji man atrodo šiek tiek geresnis žmogus, nei iki tol, nes mačiau jos akis jai dainuojant. Abi supratom, kas, kam ir kaip buvo padaryta.
Cigaretės susmilko, jos draugas, stovėjęs šalia, grįžo į barą. Likom dviese. Ji liepė man nesigraužti dėl nieko, kas vyksta gyvenime ir paklausė:
- Ar išėjusi dar grįžti? Ar skausmas to vertas?
Bet jau žinojo atsakymą. Nusišypsojo. Nuėjo sudainuoti dar vienos dainos.

Visgi įkvėpimai būna dvilypiai: tie, kurie įkvepia tave sustoti ir gremžti save, koncentruotis į vieną žmogų ir tie, kurie neklausdami išsiunčia tave į pasaulį.

Komentarų nėra: