Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2016 m. sausio 12 d., antradienis

po truputį pradėjau žiūrėti filmus ir maitinu save iš delno, tarsi būčiau paukštis. Esu pavargusi, fiziškai, emociškai, nuo naktų bibliotekoj ir savo kambario. Aš supratau, kodėl pasiilgau šios vietos: manęs čia pilna, pilna gulėjimo ant grindų su gitara rankose, muzikos, diskotekinių šviesų ir girliandų, pirktų Camdene, čia aš parašiau tuos eilėraščius, išrikiavau ant spintelės kvepalus, čia žiūrėjau vonioje į veidrodį ir bandžiau patikėti, kad esu ne kelte. Ne kelte esu, ant žemės.
 Antrą naktį blogai miegu ir tai iš tiesų keista, nes miegas mane gelbėja, visada. O dabar atsibundu ir sekundę atrodo, kad pasiilgau tavęs ir man skauda. Tada tas galvojimas praeina ir suprantu, kad smegenys žaidžia gaudynes. Po truputį tenka išmokti žaisti ne pagal savo taisykles, ne pagal savo tikrai.
 Atėjo siuntinys su knygomis ir kitomis kūno dalimis. Ir viskas visai gerai.
Tik tie žaidimai, tos pasikeitusios taisyklės, likimo loterijos, žinot, kaip ten būna. O nuo instinktų vis dar įsitempia kūnas, užsiblokuoja mintys. - - - Nieko kito nereikia, nieko, tik išmokti balansuoti tarp niagaros krioklio ir savų minčių.
 Laukiu laiškų, kad ir anoniminių
 jei atvirai, jie visada anoniminiai, net jei norisi kitaip

Komentarų nėra: