Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2016 m. balandžio 18 d., pirmadienis

gyvenimo stadija, kai reikia uždėti varnelę prie žodžių aš ne robotas, bet tu visai rimtai susimąstai, gal net sustingsti akimirkai. Gal kitiems, likusiems už tos filosofinės, mano dabartinio kambario lango sienos visada atrodys, kad viskas klostosi gerai, ir primins man, kad išgyvensiu, bet dabar esu tokiam laikotarpyje, kai nebeatsiprašinėsiu

 Labiausiai nemėgstu būti spaudžiama, nesvarbu, koks spaudimas tai būtų. Labiausiai nemėgstu, kai neturiu laiko galvoti, išeiti pasivaikščioti į parką, kai darau darbus, kurie yra sausi, išsunkiantys, o dar žmogus į ausį kužda laikyk mane laikyk mane laikyk nes ir aš krentu. Visada tokiais atvjais pagalvoju, kad nereikalauju daug, tik ramybės, ir kad gyvenime turėsiu tokį atkritimą (kartais jo užuomazgas galiu rasti ir šių dienų kasdienybėje) kai atsiribosiu nuo visko ir  panirsiu tik į paprastą buvimą su savimi. Nes kuo toliau, tuo labiau tai atrodo prabanga, kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad užtenka.
 Kai prieš savaitę (o gal jau prieš kelias) miegojau oro uoste, ir gyvenimas trumpam buvo surrealus (aplink buvo tyla, girdėjosi, kaip žmonės muistosi arba kalba per miegus, nes jie visi miegojo aplink ant žemės įvairiausiomis pozomis - atrodė it skulptūros, atskiri ir nejudinami) aš pagalvojau, kad anksčiau tiek daug kartų mąsčiau, ar mano mintys, eilėraščiai ir visa kita turi bent šiokį tokį išskirtinumą. O dabar jau suprantu, kad svajoju sutikti kuo daugiau žmonių, kurie mąsto ta pačia kryptimi, supranta vienas kitą iš akies mirktelėjimo, energijos. Kaip retai tai nutinka! Būti suprastam yra prabanga, privilegija, žinojimas, kad esi ne vienas milijoniniam gyvenimo sukūry, kuriam vis iš naujo tenka nusilenkti, irgi yra laimė, suteikianti saugumo jausmą. O saugumo jausmas yra retas svečias tokiuose miestuose kaip šis.

Todėl vis dar nesuprantu, kodėl taip dažnai verki, jei gali grįžti namo ir miegoti savo lovoje, valgyti tėvų pagamintą maistą ar išeiti pasivaikščioti į mišką, kuriame užaugta. Kol turi namus, visi sunkumai yra laikini.

Komentarų nėra: