Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2016 m. birželio 4 d., šeštadienis

atrodo, kad gatvėje, kurioje gyvenu, galima gauti visko: vaisių, kosmetikos, rūbų, motorolerį ir blogai išpešiotus antakius. Nors visai gali būti, kad nuo tada, kai pavogė visus mano pinigus, įskaitant teises, išsinuomoti motorolerį ne taip paprasta. Bet gal ir gerai, nemoku jo vairuoti, keliauju tik lėktuvais, traukiniais, autobusais, o kartais mažomis karietomis. Karietos leidžiamos tik tokiais atvejais, kai esu Londone, vėluoju dviem valandom, o visos ryšios priemonės išsikrovusios.

Jei ji matytų, ką rašau, prunkšteltų ir sakytų, kad hiperbolizuoju, bet aš tik pasakoju istoriją jungdama faktus taip, kaip liepia mano intuicija. Intuiciją pasaulis linkęs malti į miltus, bet universitete išmokau, kad dažnai ji praverčia labiausiai.

 Naktį atidarau langą, bet pro jį sklindanti vėsa labai apgaulinga ir trumpalaikė: apie pusę septynių ryte kelsiuosi ir reikės jį uždaryti, nes nemėgstu karščio. Niekada nemėgau.
Panašu, kad gyvenime būna visko. Ir jau visai nesvarbu, kuo gimei, su kuo augai. Išeini į pasaulį ir išeini.
 Ir būna visko. Iš tikrųjų

Komentarų nėra: