Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2016 m. liepos 16 d., šeštadienis

viena iš tų dienų, kai noriu susikrauti daiktus ir išvažiuoti. Pabėgti nuo savęs ir nuo savo aplinkos, nuo visų žmonių, išjungti internetus ir dingti tolyn, kur niekas nerastų. Ir žinau, kad juk ir dabar galėtų niekas nerasti, galėčiau pasiimti daiktus, sėsti į traukinį ir važiuoti palei viduržemio jūros pakrantę tol, kol nuo vėjo pradėtų svaigti galva. Bet aš to nedarau ir tikriausiai to nepadarysiu, vien todėl, kad gerbiu kitus. Kartais per daug. Bet vis tiek save kaltinu, kad esu nepakankamai, kad myliu nepakankamai, kad galvoju nepakankamai, kad gal neįtinku į rėmą, kuris labai gražus ir jame gyventi būtų daug lengviau.
 Bet iš tiesų juk niekada į tą rėmą neįtilpau. Ir visai ne todėl, kad būčiau išskirtinė, originali ar ypatinga. Ne. Aš tiesiog to rėmo nemačiau, ir tai tikriausiai yra pagrindinė problema. Aš myliu laisvai ir kalbu laisvai. Aš mąstau apie tai, apie ką noriu mąstyti. O tada ta tvora aplink pradeda graužti.
Ir norisi lipti per ją iki galo, taip, kad niekas nebesustabdytų.
Gal tai ir įvyks
tik dar šiek tiek laiko

Komentarų nėra: