Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2016 m. rugpjūčio 12 d., penktadienis

jei jau klausi, kad ir per visus tuos kilometrus, net jei tik mano galvoje - aš pasikeičiau. Aš pasikeičiau taip stipriai, kad neatpažinčiau tavęs gatvėje ir nesutrikčiau neatpažinusi. Aš kalbu kitaip, mąstau kitaip, esu kitas žmogus. Jau rytoj būsiu kitokiu žmogumi, nei esu šiandien.
 Tikriausiai šito suvokimo labai trūko anksčiau - kad gyvenimas nestovi vietoje ir todėl tikslas yra mėgautis dabartine minute, šia sekunde, o ne ateitimi ar praeitimi. Sakyti eiti yra namai ir iš tiesų eiti, nebijoti žengti žingsnį ir nebijoti nesuprasti, ką žengtas žingsnis reiškia.
 Dar labai daug kartų reikės atsisveikinti.
 Ir tu man sakei, kad aš moku padėti tašką, o aš sakiau, jog tikriausiai tai netiesa. Bet geriau susimąsčius, tiesos nelabai būna, kaip ir laimėtojų ar pralaimėtojų. Gali suprasti tik savo žingsnį, kurį dedi ant žemės, gali suprasti tik kai saulė spigina į veidą ir nori atsigerti vandens. Gali suprasti, jog stovi dulkėtam greitkely pasaulio vidury, ir šalia tavęs nėra nieko, tik keli rudi nukritę lapai, šiek tiek parudusios žolės ir platus platus tavo paties vidus, kuris kuria akimirkas, žmones, nuomones ir visą požiūrį, kuris tam momentui visai nesvarbus.
 Noriu išmokti gyventi čia ir dabar. Noriu žinoti, kad esi su manimi čia ir dabar. Bet prašyti nenoriu. Noriu tik būti ir žinoti, kad dar ne laikas atsisveikinti.

Komentarų nėra: