Michelle

Mano nuotrauka
it was supposed to make you feel something

2016 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

aš pravėriau langus vidurnaktį

pati tiksliai nežinau, kiek tam laiko reikėjo. Kiek reikėjo metų (tiksliai žinau, kad metų), kad truputį nusiraminčiau, ir dabar galvočiau, kad štai, trumpam grįžau namo. Grįžau į save ir leidžiu sau būti savimi. Galėčiau užsidegti dabar žvakę, rašyti visą naktį ir žinoti, kad niekas manęs nevaržo, nes aš pati sau leidžiu būti.
 Ir visa tai neišsitrina. Tas gyvenimas, kuris atrodo kaip sapnas, jis mane pats vejasi. Nebūtinai tai geras sapnas, aš atsimenu šaltus metro, nepažįstamus žvilgsnius, atsimenu tą jausmą, kai stoviu ant tilto, aplink pilna dangoraižių, o man niekas nedaro įspūdžio. Apatija.
bet dabar aš esu nakty, kurioj esu saugi, nes tai mano terpė, nes priklausau pati sau.
Dar neišsigryninau, jaučiu, kad mano kūnu dar teka kitų žodžiai, mintys, įtakos. Ir gal visada tai bus, bet tai nebūtinai kels tiek daug sumišimo.
Ir tos visos erdvės, kuriose būta, jos išlieka, į jas sugrįžtama prisiminimais, arba ieškojimais.
Visur sugrįžtama, kur norisi grįžti.

01:06 ir kai atsiminsiu šitą laiką kiek vėliau, nuoširdžiai stebėsiuosi


aš juokiuosi ir tu juokiesi

Komentarų nėra: